Jau esate „Creative Cloud“ narys?
Į „Creative Cloud“ planą įeina generatyviniai kreditai, kurie suteikia galimybę „Photoshop“, „Illustrator“, „Adobe Express“ ir kitose programose naudoti generatyvinio DI funkcijas.
KŪRYBINGAS GENERATYVINIS DI
Generatyvinis DI greitai tampa svarbiu menininkų įrankiu. Skaitykite toliau ir sužinokite, kas yra generatyvinis DI menas, kaip jį kurti ir naudoti savo praktikoje.
Komanda: trys Eifelio bokštai dykumoje su upe; fotorealizmas
Yra daugiau nei viena generatyvinio dirbtinio intelekto rūšis.
Rašant bet ką – nuo poezijos iki elektroninio laiško – naudojami dideli kalbos modeliai, kurie yra paremti tekstais ir padeda žmonėms generuoti žodinius kūrinius. Kuriant iliustracijas, tapybos kūrinius, logotipus ir kt. naudojami vaizdais paremti difuzijos modeliai, kurie padeda žmonėms kurti įvairius meno kūrinius. Daugelyje populiarių generatyvinio DI įrankių naudojamas vienas iš šių modelių.
Naudodami generatyvinį DI menininkai kuria įvairius meno kūrinius; tai gali būti eilėraščiai, istorijos ar kūriniai, panašūs į analoginius paveikslus ar nuotraukas, ir pan. Generatyvinio DI greitis ir lankstumas suteikia kūrėjams galimybę greičiau pradėti ir užbaigti projektus, ir atveria naujų įdomių kūrybinės raiškos galimybių.
Žmonės kuria meną iš juos supančių dalykų – miške augančių medžių, miesto peizažų, savo atspindžio veidrodyje. Generatyvinis dirbtinis intelektas labai daug informacijos gauna iš žodžių ir vaizdų, kuriuos panaudoja kurdamas meno kūrinį pagal pateiktą komandinę eilutę.
Šį gebėjimą užtikrinanti technologija vadinama neuroniniu tinklu. Neuroninis tinklas – tai yra matematinė sistema – algoritmas, kuris randa modelius dideliuose duomenų rinkiniuose. Kai DI generatoriui komandine eilute nurodote pavaizduoti medį, jis naudoja apie medžių išvaizdą turimą informaciją, kad sukurtų naują vaizdą. O jūsų, kaip menininko, pateikiami nurodymai dar labiau patikslina šiuos vaizdus, pavyzdžiui, liepdami sukurti rausvą eglę arba atogrąžų gėlėmis žydintį medį. Šiuose įrankiuose gausu informacijos, tačiau, norint, kad dirbtinis intelektas kurtų meną, reikia naudotojo vaizduotės.
Menininkai jau kelis dešimtmečius savo darbuose eksperimentuoja su dirbtinio intelekto formomis, ir tokių technologijų įtraukimą ir pritaikymą jie apmąstė gerokai anksčiau nei plačioji visuomenė.
Menininkė Vera Molnár 1968 m. pradėjo eksperimentuoti su ankstyvosiomis programavimo kalbomis, kad sukurtų atsitiktinai sugeneruotus meno kūrinius. Ji laikoma generatyvinio meno pradininke, todėl jos geometriniai kūriniai įtraukti į svarbiausias muziejų kolekcijas.
Prabėgus dar keliems dešimtmečiams, Niujorko modernaus meno muziejuje bus galima rasti DI sukurtą meną. 2023 m. muziejuje milžiniškame ekrane buvo demonstruojami gyvi, nuolat besikeičiantys Refiko Anadolio meno kūriniai. Abstraktūs kūriniai buvo sukurti panaudojant dirbtinį intelektą, išmokytą dirbti naudojant muziejaus kolekcijoje esančius meno kūrinius.
DI darbai buvo parduoti „Sotheby“ aukcione ir eksponuoti Venecijos bienalėje. Kolumbijos universitete ir Rodo salos dizaino mokykloje dirbtinis intelektas įtrauktas į meno kursų programas.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip dirbtinis intelektas paveikė kūrybinį darbą. Kaip ir kiti technologiniai pasiekimai, DI įkvėpė menininkus tyrinėti, kaip kuriamas menas ir kas yra apibrėžiamas kaip menas.
Komanda: gražus aliejiniais dažais tapytas galerijos paveikslas, raudona, nefrito, oranžinė ir pilka, aštrios linijos ir mišrūs tonai
Generatyviniai priešiniai tinklai (GAN): GAN – dviejų kartu veikiančių neuroninių tinklų rinkinys, išmokytas naudojant tuos pačius duomenis. Vienas jų generuoja fotorealistišką vaizdą, o kitas bando išsiaiškinti, ar tas vaizdas yra tikras, ar sukurtas. Pavyzdžiui, pirmasis gali sukurti arklio vaizdą, o antrasis bando nustatyti, ar tas vaizdas yra nuotrauka, ar skaitmeniniu būdu sukurtas kūrinys. Tai padeda sistemai sukurti tikroviškesnius vaizdus.
Variaciniai autoenkoderiai (VAE): Variacinį autoenkoderį sudaro du kartu veikiantys neuroniniai tinklai, kurių kiekvienas atlieka skirtingą užduotį. Vienas jų yra enkoderis, kuris priima informaciją, o kitas – dekoderis, kuris gali tą informaciją interpretuoti paversdamas nauju turiniu. Kaip ir GAN, jie kuria fotorealistinius vaizdus.
Vaizdo sintezė: Vaizdo sintezė – tai naujų vaizdų kūrimas iš didelių kitų vaizdų duomenų rinkinių.
Kūrybinis kodavimas: menininkai, kurie kuria programas, generuojančias jų meno kūrinius, vadinami kūrybiniais programuotojais. Kūrybinio kodavimo tikslas – sukurti ne funkcinį, o išraiškingą rezultatą.
Naudojant generatyvinį DI lengva išeiti už savo meninio komforto zonos ribų. Naudodami „Firefly“ teksto į vaizdą generatorių rinkitės parinktis iš stilių meniu (ar tai būtų stimpankas, sluoksniuotas popierius ar piešimas) ir išbandykite naujas išvaizdas.
Naudokite generatyvinį DI, kad greitai sukurtumėte maketus klientams arba pamatinius meno kūrinių vaizdus. Naudokite „Firefly“ įrankius, tokius kaip Generatyvinis perspalvinimas ir Tekstas į šabloną (beta versija) programoje „Illustrator“, kad galėtumėte greitai tobulinti savo meną ir kurti stilingus motyvus.
Pakvieskite draugą redaguoti vieną iš savo darbų naudojant programos „Photoshop“ funkciją „Generative Fill“ – „Firefly“ įrankį, kuris suteikia galimybę pasirinkti bet kurią vaizdo dalį ir pakeisti ją naudojant paprastą tekstinę komandą. Naudodami generatyvinį DI galite kurti kartu su kitais kaip niekada anksčiau.
Generatyvinis DI suteikia galimybę naudoti daugiau kūrybinės išraiškos priemonių. Įgudęs grafikos dizaineris, naudojantis DI, gali išbandyti savo jėgas atlikdamas dramatiškus nuotraukos redagavimus, o pradedantysis gali eksperimentuoti su įvairiomis meno kūrimo rūšimis naudodamas teksto vertimo į vaizdą funkciją.
Komandinė eilutė: sudėtingas fraktalinis šablonas, hiperrealistinis, mokslinė_fantastika, 4k
Kasdiene kalba kurkite išskirtinius rezultatus naudodami generatyvinį DI.
Kasdiene kalba kurkite išskirtinius rezultatus naudodami generatyvinį DI.